Norėjo renovuoti sodo namelį, o ardydami rado statybų iš to, kas po ranka, pėdsakus

Senos lentos, ruberoidas, kartonas ir asbestinė danga – pradėjus ardyti sodo namelį atsiveria jo statybos istorija. Ketvirtojoje antrojo sezono laidoje „Kiek už kvadratą?“ Vytenis Isakas grįžta prie namelio transformacijos ir aiškinasi, ką daryti su tuo, kas lieka po griovimo. Kartu žiūrovai aplanko Slengiuose kylantį dvibutį bei atsinaujinantį „Sendvario dvaro“ kompleksą Klaipėdoje. Laidoje dėmesio tenka ir būsimo būsto konstrukcijoms, ir praktiniams sprendimams, kurių prireikia tvarkant seną sklypą.

Seno namelio sienos atskleidė, kaip buvo statoma

Sodo namelio istorija prasidėjo nuo savininko noro jį renovuoti. Tačiau ardant senąsias konstrukcijas išryškėja, kiek skirtingų medžiagų jose panaudota. Vytenis Isakas rodo nevienodas lentas, ruberoidą, kartoną su spausdintu tekstu ir dangą, kurią laidoje įvardija kaip asbestinę.

Vedėjas šiuos radinius sieja su laikmečiu, kai statybinių medžiagų pasirinkimas buvo gerokai kuklesnis, o žmonės dažnai statydavo iš to, ką galėdavo gauti. Šiandien ardant tokį pastatą tenka iš naujo įvertinti kiekvieną sluoksnį – vien iš išorės visos jo sandaros nepamatysi.

Laidos kamera fiksuoja ir mažas statybvietės staigmenas: tarp paliktų daiktų atsiranda senas lietuvių literatūros vadovėlis, o konstrukcijose – medžiagos su instrukcijų tekstais. Vis dėlto šalia smalsumo, ką pavyks rasti toliau, iškyla labai praktiškas klausimas: kur visa tai dėti?

Sodo sklype stovi ir senas šiltnamis, todėl darbai neapsiriboja vien mediena. Tenka atskirti stiklą, seną dangą bei kitas atliekas, parinkti joms tinkamas talpas ir susitarti dėl išvežimo. Pastato ardymas čia tampa ir rūšiavimo darbu.

Konteinerio dugne paslėptos atliekos niekur nedingsta

Apie tai, kas nutinka atliekoms išvažiavus iš sklypo, laidos vedėjas Vytenis kalbasi su UAB „Vygrida“ vadovu Vygandu Grimaliu. Pašnekovas pasakoja apie atliekų surinkimą iš gyventojų ir įmonių bei pabrėžia, kad rūšiavimas turėtų prasidėti ten, kur jos susidaro.

Viena pokalbyje aptariamų situacijų – bandymas į statybinių atliekų konteinerį sudėti ir tai, kam jis neskirtas. Pasak V. Grimalio, pasitaiko, kad apačioje paliekami dažų likučiai, cheminės medžiagos ar padangos, o viršuje viskas pridengiama kitomis statybinėmis atliekomis. Tačiau toks sluoksniavimas problemos neišsprendžia: iškrovus konteinerį jo turinys vis tiek paaiškėja.

Todėl dar prieš užsakant išvežimą verta tiksliai įvardyti, kokių atliekų bus. Jeigu tvarkant sklypą randama papildomų medžiagų, apie jas reikia pasakyti tvarkytojui ir suderinti surinkimą. Taip nereikia jau sumaišytų atliekų rūšiuoti iš naujo.

Pačiame laidos objekte pasirenkama atskirti stiklo, medienos ir asbestinės dangos atliekas. Žiūrovui parodoma, kad vienas užsakytas konteineris dar nereiškia, jog į jį galima mesti viską, kas trukdo sklype.

Asbestinei dangai – atskiras dėmesys

Asbestinis šiferis ilgą laiką buvo plačiai naudojamas stogams dengti. Dėl nustatyto asbesto kenksmingumo sveikatai Lietuvoje palaipsniui imtasi jo naudojimo ribojimų, o nuo 2005 metų asbesto ir jo turinčių gaminių naudojimas uždraustas. Senosios dangos keičiamos beasbestėmis alternatyvomis, tačiau nuimtas asbestinis šiferis turi būti tvarkomas kaip pavojingosios atliekos. Aplinkos ministerijos informacija.

Seno namelio ardymas iškelia klausimą, su kuriuo vis dar susiduria senesnių pastatų savininkai: kaip atsikratyti asbesto turinčios dangos? V. Grimalis laidoje primena, kad tai pavojingosios atliekos, kurių negalima sumaišyti su kitomis.

Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad asbestinį šiferį reikia surinkti atskirai, jo nelaužyti ir nesmulkinti, o atliekas tinkamai supakuoti bei perduoti jas priimančiai aikštelei ar teisę tvarkyti turinčiai įmonei. Todėl šios dangos pašalinimą svarbu suplanuoti dar prieš ardymo darbus. AAD informacija apie statybines atliekas.

Pokalbyje aptariamos ir galimybės gyventojams dalį atliekų pristatyti į surinkimo aikšteles. Tačiau nemokamas priėmimas nėra neribotas: konkrečios atliekų rūšys, kiekiai ir priėmimo sąlygos priklauso nuo aikštelės bei savivaldybės tvarkos. Juos verta išsiaiškinti prieš kraunant automobilį ar priekabą.

Kiek kainuoja išvežti tai, kas liko po griovimo?

Laidos pavadinimą šiame objekte norisi perfrazuoti: kiek už kubą ar toną? Vytenis klausia, kaip skaičiuojama atliekų išvežimo kaina, o V. Grimalis paaiškina, kad vien konteinerio dydžio atsakymui neužtenka.

Plytomis ar betonu užpildytas konteineris svers gerokai daugiau negu toks pats konteineris su lengvomis medžiagomis. Pašnekovo teigimu, kainai įtakos turi atliekų pobūdis, svoris ir transportavimo atstumas. Laidoje jis pateikia pradinį orientyrą: dešimties kubinių metrų konteinerio paslauga – nuo 300 eurų, įskaitant transportavimą ir atliekų sutvarkymą. Tai pokalbyje nurodytas pavyzdys, o konkreti suma priklauso nuo aptartų aplinkybių.

Planuojant seno pastato pertvarką, šios išlaidos turėtų atsirasti sąmatoje kartu su ardymo darbais. Iš sklypo išvežamos ne vien lentos ar senas stogas: skirtingoms medžiagoms gali reikėti skirtingo surinkimo ir tvarkymo.

Slengiuose – pasiruošimas žiemai ir dėmesys perdangoms

Kitoje laidos dalyje Vytenis Isakas grįžta į Slengius, Klaipėdos rajone, kur statomas dvibutis. Čia jau pakeltos sienos ir sumontuotos gamykloje pagamintos gelžbetoninės perdangos plokštės. Toliau planuojama mūryti parapetus, įrengti stogą ir sumontuoti užsakytus langus.

Tikslas – iki žiemos uždaryti pastatą, kad vidaus darbus būtų galima tęsti ir atšalus orams. Vedėjas neslepia, kad statybų tempą lemia ir darbuotojų užimtumas kituose objektuose, todėl darbai čia vyksta pagal turimas galimybes.

Apžiūrėdamas perdangas jis atkreipia dėmesį į lengvai pamirštamą dalyką – jų kiaurymėse likusį vandenį. Vytenis dalijasi praktikoje matytais atvejais, kai susikaupęs vanduo sukėlė problemų, ir primena, kad prieš žiemą šį klausimą būtina išspręsti. Tai viena tų statybos detalių, kurių būsimas gyventojas apžiūrinėdamas kambarius gali nė nepastebėti.

Laidoje pristatomi ir būsimo būsto sprendimai: plokščias stogas, grindinis šildymas, rekuperacija, aukštos lubos bei tinko ir klinkerio derinys fasade. Atskirai rodoma butus skirianti dviguba siena su vatos sluoksniu, numatyta garso perdavimui mažinti. Taip šalia statybų eigos atsiranda klausimas, kaip pasirinkti sprendimai tarnaus kasdien gyvenant.

„Sendvario dvare“ – senos teritorijos pokyčiai

Nuo individualių statybų laida persikelia į Klaipėdoje esantį „Sendvario dvaro“ kompleksą. Projekto vystytojas jį pristato kaip verslo ir laisvalaikio centrą, kuriame įsikuria biurai, prekybos ir paslaugų veiklos. Projekto informacija.

Vyteniui Isakui ši vieta pažįstama iš anksčiau – laidoje jis prisimena čia lankydavęsis, kai teritorija atrodė kitaip. Dabar vaikščiodamas po kompleksą vedėjas apžiūri skirtingus pastatų fasadus, rūdžių atspalvio metalo apdailą, sutvarkytas lauko erdves ir fontaną.

Jo dėmesį patraukia ir pilna automobilių aikštelė. Greta architektūros įvertinimo atsiranda kasdienis klausimas, aktualus kiekvienam verslo centrui: kaip suplanuoti vietas darbuotojų bei lankytojų automobiliams? Gražūs pastatai ir patogus jų naudojimas turi būti apgalvoti kartu.

Laidos pabaigoje kamera vėl grįžta į sodo sklypą, kur planus koreguoja pati darbų diena. Vietoje numatytų penkių darbuotojų atvyksta du, anksčiau pasirodo technika, tad pirštines užsimauna ir pats vedėjas. Namelio transformacija tęsiasi nuo konkrečių darbų: atskirti medžiagas, sutvarkyti atliekas ir paruošti vietą kitam etapui.