Nuo 45 iki 12 tūkst. eurų: ką iš tiesų reiškia mažesnė namelio kaina?

Nedidelis namas, kuriame būtų patogu gyventi ir vasarą, ir žiemą, – patraukli idėja. Tačiau kiek kainuoja ją įgyvendinti? Naujausiame „Kiek už kvadratą“ epizode Vytenis Isakas renkasi namelį projektui Dituvos soduose, o pokalbis apie kainą atskleidžia svarbų skirtumą: ta pati namo idėja gali turėti labai skirtingą sąmatą, kai keičiasi jo komplektacija ir darbai, kuriuos šeimininkas pasilieka ateičiai.

Su „Husline“ direktoriumi Martynu Laučka aptariamas maždaug keturių metrų pločio ir aštuonių metrų ilgio namelis su antresolėmis abiejuose galuose. Noras išnaudoti erdvę čia toks pat svarbus kaip ir nedidelis pastato dydis: ieškoma ekonomiško sprendimo, kuris tiktų ne vien trumpam vasaros poilsiui.

Ryškiausias pokalbio momentas – dvi sumos. Pasak Martyno Laučkos, pradinė aptarto namelio kaina buvo 45 tūkst. eurų be PVM, o pasirinkus skydinį variantą ir sumažinus darbų apimtį susitarta dėl 12 tūkst. eurų be PVM. Tačiau pastaroji suma nereiškia, kad už tiek jau galima įsikelti gyventi. Kalbama apie grindų, išorinių sienų ir stogo skydus bei nuo kritulių apsaugotą namelio konstrukciją, be vidaus apdailos, elektros ir santechnikos.

Toks pasirinkimas leidžia įrengimą tęsti palaipsniui. Kartu jis primena, kodėl namų kainas verta lyginti tik išsiaiškinus, kas į jas įtraukta: mažesnė pradinė suma dalį darbų ir išlaidų perkelia į kitą etapą. Šiame projekte dar laukia ir esamų pamatų įvertinimas bei jų pritaikymas pasirinktam nameliui.

Vis dėlto būsimo namo patogumas prasideda ir po žeme. Su „Klaipėdos gręžinių“ vadovu Nerijumi Uldukiu Vytenis Isakas aptaria šulinius, gręžinius ir klaidas, kurios gali brangiai kainuoti. Pašnekovas kritiškai vertina vandens paieškas virgulėmis ir pabrėžia tinkamo gręžinio įrengimo svarbą. Jo pasakojimuose pigus sprendimas kartais baigiasi tuo, kad žmogui tenka įrengti dar vieną gręžinį.

Įsimena ir bendro gręžinio su kaimynu tema. Pradines išlaidas pasidalyti patrauklu, tačiau, kaip pasakoja Nerijus Uldukis, problemų gali atsirasti pasikeitus kaimyninio sklypo savininkui. Jo pateiktame pavyzdyje naujasis šeimininkas nebenorėjo dalytis vandeniu ir nutraukė tiekimą. Tai priminimas iš anksto aptarti ne vien įrengimo kainą, bet ir naudojimosi tvarką bei išlaidų apskaitą.

Dar vienas trumpas, bet svarbus epizodo akcentas – sklypo patikra. Martynas Laučka pasidalija kito kliento istorija, kai planuojamą statybą sustabdė paaiškėję apribojimai. Namo vizija gali būti aiški, tačiau prieš užsakant jo konstrukcijas verta išsiaiškinti, ar ją bus galima įgyvendinti būtent pasirinktame sklype.

„Kiek už kvadratą“ šįkart parodo, kiek daug sprendimų telpa mažo namo projekte. Nuo komplektacijos iki vandens tiekimo – kiekvienas jų lemia ne tik pradinę kainą, bet ir tai, kiek dar reikės darbo, kol namelis taps namais.